Pavasaris manyje
Vasario refleksijos-motinystės įrašas.
Šiąnakt sapnavau savus vaikus - esantį gyvenime ir dar vis gyvenančią kažkur gūdžiose svajonėse. Traukiau juos skęstančius iš vandens, kai pamatę mane po ilgo nematymo, šoko nuo plaukiančio čiužinio tiesiai į vandenį. Teko nert giliai, kad pasiekčiau. Vienu momentu sustojau, kad įsitikinčiau ar pajėgsiu išnert gyva pati. Pavyko. Išnirom visi. Ir dukra pažiūrėjo į mane tokiu giliu žvilgsniu, lyg būtų matanti mane kiaurai.
Nežinau jos figūra mano sapne kalbėjo apie mano vidinę dalį, kurią išgelbėjau, ar apie nerealizuotą svajonę turėti dukrą, bet gelbėjimo ir atsakomybės sapnai mano naktyse dabar dažni.